Raktų pakabukas "Šv. Tėvas Pijus ir Gyvybės medis" (metalinis)

Metalinis raktų pakabukas "Šv. Tėvas Pijus ir Gyvybės medis"

Išmatavimai: 90 x 22 mm

šv. Pijus Petralčinietis

Šv. Tėvas Pijus Petralčinietis, dar žinomas kaip šv. Pijus iš Pietralcinos, yra žinomas kaip vienas iš gerbiamiausių šventųjų Katalikų Bažnyčioje. Jis gimė 1887 metų gegužės 25 dieną Italijoje, Pietralcino kaimelyje, ir tapo kapucinų vienuoliu.

Tėvas Pijus yra žinomas dėl savo gilių dvasinių patirčių ir mistinių dovanų, įskaitant stigmų - Kūrinio žaizdų, kurias Jėzus patyrė kryžiaus kelyje. Jis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį maldai, atgailai ir išpažinčiai; daugelis žmonių atvykdavo pas jį, ieškodami dvasinės pagalbos ir išgydymo.

Tėvas Pijus įsteigė „Pijus“ kunigų mokyklą, kuri skatino dvasinį augimą ir tarnystę. Dėl savo dvasinio autoriteto ir gebėjimo matyti žmonių sielas, jis buvo laikomas šventuoju net gyvenimo metu, o jo įtaka tęsiasi ir šiandien.

Mirė 1968 metų rugsėjo 23 dieną, o 2002 metų birželio 16 dieną jis buvo kanonizuotas popiežiaus Jono Pauliaus II. Jo šventė švenčiama rugsėjo 23 d. Šv. Tėvas Pijus Petralčinietis iki šiol įkvepia daugelį tikinčiųjų, kurie žavi jo dvasiniu gyvenimu ir gilia atsidavimus Dievui.

Gyvybės medis

Gyvybės medis krikščionybėje mums primena pirmąją Biblijos knygą-  Pradžios knygą. Šis medis buvo pasodintas Edeno sodo viduryje ir jo vaisiaibuvo skirti palaikyti amžiną gyvybę žmoguje. Po to, kai Adomas ir Ieva suvalgė Pažinimo medžio vaisių, jie buvo išvaryti iš Edeno sodo ir atskirti nuo Gyvybės medžio vaisių, nes atsiskyrę nuo Dievo prarado gebėjimą tinkamai naudotis ir Gyvybės medžio vaisiais.

Krikščionys taip pat pripažįsta gyvybės medį, ypač kaip simbolį amžinojo gyvenimo ir išgelbėjimo. Naujajame Testamente, Apreiškime Jonui, gyvybės medis yra vaizduojamas kaip vienas iš simbolių, kurie apibūdina dangiškąją karalystę. Tiki, kad gyvybės medis suteiks vaisių, kuris simbolizuoja amžiną gyvenimą ir sielų išganymą.

Be to, krikščionių teologijoje gyvybės medis asocijuojasi su Kristaus auka, kuri atneša išgelbėjimą. Jo simbolika apima ne tik amžinąjį gyvenimą, bet ir dvasinį atsinaujinimą bei galimybę būti su Dievu po mirties.

Krikščionybėje ir judaizme gyvybės medis pristatomos kaip galingas simbolis, vaizduojantis ryšį su Dievu ir dvasinį augimą. Tiek judaizme, tiek krikščionybėje jis skatina žmones siekti šventumo, dvasinio pažinimo ir amžinojo gyvenimo, simbolizuojant viltį, išsigelbėjimą ir Dievo malonę.